NUOTOLINIO MOKYMOSI SĖKMĖ:
REKOMENDACIJOS TĖVAMS IR GLOBĖJAMS
Paskelbus karantiną, per trumpą laiką į nuotolinę persiorientavusi ugdymo sistema paveikė mokinių, tėvų, mokytojų vaidmenis ir visą ugdymo aplinką.
Pokyčio poveikį nagrinėję Lietuvos mokslininkai, apklausdami tėvus, mokytojus ir vaikus, ištyrė nuotolinio mokymosi poveikį vaikų fizinei, psichinei sveikatai ir mokymosi sėkmei. Tyrime dalyvavo daugiau nei 1,5 tūkst. tėvų, daugiau nei trys šimtai 11-14 metų vaikų ir beveik tiek pat mokytojų.
Susipažinkite su tyrimo rezultatų pagrindu parengtomis rekomendacijomis šeimoms.
REKOMENDACIJOS TĖVAMS IR GLOBĖJAMS
Svarbiausios sritys, lemiančios gerą vaikų savijautą ir mokymosi sėkmę, yra šios:
J Mokymosi aplinka. Su vaiku sudarykite aiškią dienotvarkę ir padėkite jos laikytis. Geranoriškai bendradarbiaukite su mokytojais ugdant vaiką.
J Bendravimas. Nuolat domėkitės vaikų emocine būsena, kreipkite dėmesį į pasikeitusį elgesį ar užsisklendimą. Kalbėkitės su vaiku mažiausiai 10-15 min. per dieną. Karantino laikotarpiu laikydamiesi reikalavimų sudarykite sąlygas vaikams bendrauti su bendraamžiais.
J Laiko ribojimas prie ekranų ir interneto: pradinukams ne daugiau kaip 2 val. prie ekranų per dieną; 10-14 m. amžiaus vaikams naudotis ekranais (ir internetu) ne daugiau kaip 4 val. per dieną, įskaitant mokymąsi ir laisvalaikio pramogas.
J Pastovus miego režimas. Vaikui svarbu eiti miegoti ir keltis pastoviu laiku, miegoti
– ne mažiau 10 val. pradinukams ir vaikams iki 10 metų ir
– ne mažiau 9 val. 11-12 metų vaikams ir paaugliams.
Miego erdvėje neturi būti jokių ekranų.
J Fizinis aktyvumas. Ne mažiau kaip 1 valandą per dieną svarbu pabūti lauke. Mokymosi metu svarbu daryti pertraukas fiziniams pratimams atlikti.
J Prevencija: nuolat kalbėkitės su vaikais apie sveikos gyvensenos principus ir būdus, padedančius jaustis žvaliems, sveikiems, tai – regėjimo sutrikimų, galvos skausmų, nuovargio ir viršsvorio prevencija.
J Rūpinkitės ir savimi! Savo pačių emocine ir fizine savijauta, valdykite stresą. Jei turite didelių rūpesčių, pasitelkite artimųjų ar specialistų pagalbą. Jūs – svarbiausias pavyzdys vaikui.
PAGRINDINĖS ĮŽVALGOS
Ką tyrimo rezultatai atskleidė apie vaikų sveikatą? Daugiau nei trečdalio vaikų emocinė būsena ir / arba elgesys pirmojo karantino (2020 m. pavasarį) metu pablogėjo. Prie ekranų leidžiamas laikas, lyginant su ankstesnių tyrimų duomenimis, padvigubėjo. Padaugėjo vaikų galvos skausmų, kurie sietini su ilgesne ekranų (ypač mokymosi tikslais) trukme, mažesniu fiziniu aktyvumu, trumpesniu buvimu lauke. Padaugėjo vaikų regėjimo sutrikimų ir nutukimo.
Pastebimai sumažėjo vaikų, dalyvaujančių neformaliame ugdyme. Dalyvaujantys neformalaus ugdymo užsiėmimuose vaikai prie ekranų praleido mažiau laiko, jų fizinė ir psichikos sveikata geresnė, o noras mokytis ir mokymosi pasiekimai didesni. Tėvų įsitraukimas vaikų nuotolinio ugdymo metu buvo ir svarbiausias vaikų mokymosi sėkmės veiksnys.
Kokios įžvalgos apie nuotolinį mokymąsi? Motyvacija mokytis pirmojo karantino metu pablogėjo pusei vaikų (50 proc.). Labiau pablogėjo jaunesnių mokinių motyvacija. Organizuojant nuotolinį mokymąsi susidurta su techninėmis problemomis ir didžioji jų dalis buvo išspręsta pavasarį, o rudenį mokyklos buvo pasiruošę geriau. Techninių problemų sprendimas skatino bendruomeniškumą, mokytojų, mokinių, tėvų bendradarbiavimą. Padidėjo visų mokyklos bendruomenės narių – mokinių, tėvų, mokytojų – skaitmeninis raštingumas, tačiau liko neišspręstų akademinės etikos ir skaitmeninio etiketo problemų.
Kuo geresni tėvų – vaikų ir tėvų – mokytojų santykiai, bei kuo geresnis mokyklos administracijos komunikavimas su tėvais, tuo nuotolinio ugdymo patirtis vertinama kaip geresnė.
Skaitmeninės etikos centras dalijasi atrinkta, Vilniaus universiteto mokslininkų tyrimo rezultatų pagrindu parengta informacija, suderinęs su tyrėjų komanda, vadovaujama prof. dr. Romos Jusienės.
Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas tyrimas „Nuotolinis vaikų ugdymas pandemijos dėl COVID-19 metu: grėsmės bei galimybės ekosisteminiu požiūriu“, finansuojamas LMTLT (sut.nr. S-COV-20-11). Daugiau informacijos apie tyrimą ir visa mokslo studijos elektroninė versija skelbiama www.mediavaikai.lt, www.fsf.vu.lt.
Psichologų paruošta informacija dėl karantino
Kaip padėti vaikams pasiruošti nuotoliniam mokymuisi?
Vilniaus universiteto mokslininkų atlikto tyrimo duomenimis, nuotolinis mokymasis pavasarį kas antram vaikui ir paaugliui kėlė diskomfortą, net 50 proc. mokinių sumažėjo motyvacija siekti rezultatų. Tad grįžimas prie pamokų ekrane daliai vaikų vėl gali kelti nerimą, nepasitikėjimą savimi ar daug neaiškumų. Kaip nusiteikti ir pasiruošti mokymuisi nuotoliniu būdu, pataria Paramos vaikams centre veikiančios „Tėvų linijos“ vadovė, psichologė Jūratė Baltuškienė.
1. Iš anksto pasikalbėkite. Įvardinkite, kiek yra žinoma, kuriam laikui grįžtama prie nuotolinių pamokų. Tai padės vaikui nusiteikti ir susimobilizuoti naujai veiklai. Priminkite, kad normalu, jeigu pirmomis dienomis bus neaiškūs techniniai dalykai, pamokų struktūra, nepavyks prisijungti, išsiųsti užduoties ar pan. Svarbu padrąsinti vaiką, kad jam pavyks įveikti šiuos iššūkius bei priminti, kad tėvai yra šalia ir padės, jeigu reikės.
2. Pasiruoškite techninius dalykus. Įsitikinkite, kad vaiko įrenginys tinkamas nuotolinėms pamokoms: veikia vaizdo ir garso sistema, galima prisijungti prie interneto. Iš anksto pasidomėkite, ar vaikas žino, kokioje platformoje vyks pamokos, ar turi prisijungimui reikalingus duomenis ir nuotolinio mokymosi tvarkaraštį.
3. Įsirenkite mokymuisi tinkamą vietą. Kartu su vaiku pritaikykite darbo vietą, kuri būtų kiek įmanoma patogesnė nuotoliniam mokymuisi. Mokiniui turėtų būti lengvai pasiekiamos visos reikalingos priemonės, o blaškančios dėmesį (telefonas, žaidimai) padėtos kuo toliau. Svarbu, kad prieš akis kabėtų ar būtų padėtas nuotolinio mokymosi tvarkaraštis. Mokantis neturėtų niekas trukdyti: nekalbinti, netriukšmauti. Prieš pamokas svarbu išvėdinti kambarį.
4. Aptarkite taisykles ir dienotvarkę. Aiškiai įvardinkite, kad ir nuotolinio mokymosi metu rytiniai ritualai – būtini. Iki pamokų pradžios reikia nusiprausti, persirengti pižamą, papusryčiauti. Taip pat svarbu dar prieš pamokas pasiruošti tai dienai reikalingas priemones. Susitarkite, kad užkandžiai (išskyrus, vandenį) – tik pertraukėlių metu. Kai vyksta pamoka negalima vaikščioti, bėgioti, žaisti. Jeigu kyla techninių nesklandumų, reikia kviesti mamą ar tėtį. Priminkite, kad namų darbai – nuotolinio mokymosi dalis, todėl tik juos atlikus baigiasi dienos mokymasis. Tačiau tarp pamokų ir namų darbų būtina pertrauka, kuri gali būti skirta žaidimams, pietums, pasivaikščiojimui kieme, pabendravimui su draugais nuotoliniu būdu.
5. Pastebėkite vaiko pastangas. Labai svarbu pamatyti ir pagirti už tai, kaip vaikas stengiasi prisitaikyti prie nuotolinio mokymosi. Parodykite ir įvardinkite, kad vertinate jo pastangas, matote, kaip stengiasi susikaupti, atlikti visas užduotis, laikosi taisyklių. Kiekvieną dieną atraskite, už ką pagirti ir stenkitės nekritikuoti. Jeigu pyksta, atsisako jungtis prie pamokų ar atlikti namų darbus, supraskite ir priimkite vaiko jausmus. Nemoralizuokite ir negąsdinkite, bet kiekvieną kartą raminkite: „Suprantu, kaip jautiesi, bet tikiu, kad atrasi, kaip prisitaikyti prie pokyčių ir grįžti prie nuotolinio mokymosi. Jei reikės mano pagalbos, sakyk, aš visada šalia“.
Iškilus problemoms dėl konkrečių situacijų visada galite:
☺ pasikonsultuoti su Skuodo pedagoginės psichologinės tarnybos specialistais;
☺ skambinti į „Tėvų liniją“ 8 800 900 12, darbo dienomis 9-13 val. ir 17-21 val. Konsultacijos nemokamos ir anoniminės. Daugiau informacijos – www.tevulinija.lt
Page 6 of 12
