Print

Vaiko brandumo įvertinimas atliekamas  nuo balandžio 1 dienos iki rugpjūčio 31 dienos

  1. Kas atlieka brandumo įvertinimą?

Lietuvoje leidžiama pradėti vaiko priešmokyklinio ugdymo procesą anksčiau, t.y. penkiametį
išleisti į priešmokyklinio ugdymo grupę. Jei tėvai nori pasitikrinti, ar jų vaikas pasiruošęs
ankstyvam ugdymui, tėvai gali atlikti vaiko brandumo mokyklai įvertinimą. Nuo 2017 metų
numatyta, kad šis įvertinimas gali būti atliekamas savivaldybių psichologinėse-pedagoginėse
tarnybose nuo balandžio 1 dienos iki rugpjūčio 31 dienos, vertinimo data priklauso nuo vaiko
amžiaus. Vertinimo metu pakankamai subrendusiu yra laikomas toks penkiametis, kuris
atitinka vidutinio šešiamečio gebėjimus. Taigi, tėveliai, norintys nuspręsti, ar jų vaikas yra
pakankamai brandus mokyklai, gali kreiptis į savo miesto/rajono psichologinę-pedagoginę
tarnybą ir gauti specialistų rekomendacijas.

  1. Kaip atrodo testas?  Ką atlikti turi vaikas – gal galima atskleisti keletą užduočių ar bent kokio jos tipo?  Dauguma baiminasi, kad reikės parodyti konkrečias žinias, t.y. pažinti raides, rašyti, gal net skaityti…

Testų turinys negali būti atskleidžiamas, vengiant iškraipyti rezultatus. Bet tai tikrai nėra konkrečių žinių tikrinimas, o visapusiškas vaiko pažinimas ir vertinimas – nuo to kaip jis greitai apsipranta naujoje aplinkoje iki to, kaip jis motyvuotai priima jam pateiktas užduotis ir ieško joms sprendimo būdo.

  1. Kaip tėvai gali suprasti ar vaikas brandus mokyklai (priešmokykliniam ugdymui)?

Tėvams, mėginantiems suprasti, ar vaikas yra pakankamai subrendęs mokyklai, svarbu žinoti vaiko stipriąsias puses ir išskirti sritis, kuriose jam dar reikalinga pagalba. O svarbiausi požymiai, rodantys vaiko brandumą mokyklai yra:

  1. Ką gali rodyti, jei vaikas atsisako į kabinetą įeiti be tėvelių?

Gebėjimas atsiskirti nuo tėvų yra vienas iš brandaus elgesio požymių. Juk akivaizdu, kad vaikas, pradėjęs eiti į mokyklą ar priešmokyklinę grupę, susidurs su tvarka ir lūkesčiais, kurie yra jam nauji, kitokie nei namie. Jam tikrai reikės išsiskirti su tėvais, pasitikėti svetimais žmonėmis, būti savarankišku, laikytis mokyklos ir klasės taisyklių, naujo dienos režimo, vykdyti nurodymus, valdyti pyktį. Jei vaikui tai pavyks padaryti sėkmingai, jis greitai ir ramiai prisitaikys mokykloje. Būsimas pirmokas turi būti emociškai atsparus, nesivaržyti bendrauti, nesibaiminti atsidurti tarp nematytų žmonių. Tad pernelyg didelis baikštumas, drovumas ir baimė, kad tėvai išeis ir jį paliks ,,nežinioje“, yra rimtas signalas, kad vaikas nėra emociškai pasiruošęs naujiems stipriems pokyčiams.

  1. Ką veikia tėvai, kol vaikas bendrauja su specialiste?

Susitikimo metu vyksta pokalbis tarp psichologo ir tėvų, tuo pačiu jiems duodami pildyti klausimynai, kuriais tėvai vertina savo vaiką. Svarbu, kad tėvai stengtųsi pateikti kuo objektyvesnę informaciją apie vaiką, pasitikėtu specialistu, kuris tikrai neturi noro pakenkti nei vaikui, nei šeimai.

  1. Ar daug atvejų, kai įvertinama, jog vaikui į mokyklą per anksti?

Būna įvairiai. Vilniaus rajono pedagoginė psichologinė tarnyba kiekvienais metais įvertina apie 150 vaikų, iš kurių apie 10-15 proc. vaikų rekomenduojamas ankstesnis ugdymas.

  1. Ką daryti, jei tėvai nesutinka su įvertinimu – ar galima kreiptis dar kartą kitur?

Atlikto vertinimo rekomendacija nėra privaloma, galutinį sprendimą dėl vaiko ugdymą priima
tėvai. Tėvai, nesutinkantys su įvertinimo išvadomis gali kreiptis į Nacionalinę švietimo agentūrą
(K. Kalinausko g. 7, LT-03107; Vilnius, Tel. 8 658 18504; El. paštas: This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.).

  1. Kitas dažnas pasipiktinimas neigiamu įvertinimu esą namie vaikas labai guvus ir viską kuo puikiausiai pasako, suskaičiuoja, padaro, mąsto ir t.t. (mamų vertinimu). Mamos piktinasi – ką gali psichologas pasakyti apie nepažįstamą vaiką per 35-40 min.? Juk normalu, kad vaikas nepažįstamoj aplinkoj taip greitai neatsiskleidžia…

Vaiko brandos mokyklai vertinimas nėra vien tik jo intelektinių gebėjimų, žinių patikrinimas, o būtent tai, kaip vaikas gali atsiskleisti nepažįstamoje aplinkoje, parodyti savo įgūdžius ir gebėjimus, kurie nesusiję vien su skaičiavimu ir rašymu. Tai, kad vaikas pasimeta naujoje aplinkoje, išsigąsta arba nebenori toliau tęsti, užbaigti užduočių, gali rodyti jo emocinį nebrandumą mokyklai, panašų stresą jis išgyventų ir patekęs į mokyklą. Vaiko brandumo mokyklai įvertinimas atliekamas, siekiant vaiką apsaugoti nuo psichologinių traumų.

  1. Jei psichologas parašė teigiamas išvadas dėl leidimo į priešmokyklinę anksčiau nei priklauso, ar reikia naujo įvertinimo kitais metais, prieš pradedant mokyklą?

Jei vaikas buvo įvertintas kaip galintis pradėti ugdytis pagal priešmokyklinę programą, pabaigus priešmokyklinio ugdymo metus, papildomo įvertinimo nebereikia.

  1. Kas skatina tėvelius leisti vaiką į mokyklą anksčiau?

Dažnai tėvai, planuodami vaiko ugdymą, remiasi savo patirtimi ir savo subjektyviais išgyvenimais, pvz. ,,Aš pradėjau mokyklą lankyti nuo šešerių ir buvo viskas puiku“, ,,Aš pradėjau lankyti septynerių ir man mokykloje buvo nuobodu“, ,,Galėtume vaiko dar neleisti į pirmą klasę, bet nėra vietų darželyje“, ,,Šeimai patogu abu skirtingo amžiaus vaikus leisti vienu metu“, ,,Norim patekti būtent pas šią mokytoją“, ,,Mokyklą baigs per ,,senas“, ,,Jeigu nevesim į mokyklą, vaikas degraduos arba sustos vaiko raida“, ,,Visi vaiko draugai išeina į mokyklą, tai kaip jis liks vienas? Kaip jis be draugų?“. Todėl labai svarbu atsižvelgti į kiekvieno konkretaus vaiko individualumą ir jo realias galimybes, o ne vien į tėvų lūkesčius.

  1. Kuo svarbūs metai darželyje?

Lankant tiek ikimokyklinę, tiek priešmokyklinę grupę yra daugybė būdų lavinti vaiką. Ikimokyklinukas lavėja žaisdamas ir šio amžiaus tarpsnio vaikas geriausia susikaupia ties tomis veiklomis, kurios jį domina, jam patinka, kuriose jis gali patirti sėkmę. Tuo tarpu pradėjus lankyti mokyklą, vaikas nebeturi pasirinkimo ką ir kaip mokytis – jis turi gebėti valingai sukaupti dėmesį ir vykdyti mokytojos nurodymus. Kol vaikas nelanko mokyklos, formuojasi jo asmenybė, ugdant dedami pamatai jo kūrybiškumui per žaidimą, vaidinimą, fantazavimą ir įsivaizdavimą. Būrelių lankymas labai padeda vaikui atsiskleisti, išbandyti įvairias savo puses ir kartu tėvams gali parodyti jo brandumą.

  1. Ar tikslinga „peršokti“ pirmą klasę, jei vaikas labai gabus, o jo žinios nesiskiria nuo antrokų?

Pirmoje klasėje vaikas mokosi ne tik skaityti, rašyti ir skaičiuoti. Svarbu jam surasti savo vietą klasėje tarp draugų, suprasti ir priimti, kad jis yra vienas iš mokinių, gebėti sulaukti savo eilės, valingai sukaupti dėmesį ir mokėti klausytis mokytojos. O svarbiausia – atlaikyti nuolat pasikartojančią naujos nežinomos informacijos situacijos stresą. Pirmos klasės lankymas yra labai svarbus, todėl jos praleisti nerekomenduotume. Ypatingai gabiems vaikams po pirmos klasės, pedagogai gali svarstyti galimybę vaikui ,,peršokti“ į aukštesnę klasę, įvertinę jo visus pasiekimus.

  1. Internete sklando tokių patarimų: „jei PPT išvada bus neigiama, o Jūs matysite, kad vaikas tikrai gali eiti į iki mokyklinę grupę, leiskite, bet pažymos nerodykite. Patarčiau eiti tiesiai į mokyklą ir susitarti, kad priimtų į priešmokyklinę grupę. Jiems reikia krepšelių ir priima.“ Ar realu „prasmukti“ be įvertinimo?

Pirmiausia – taip elgdamiesi tėvai ir ugdymo įstaigų vadovai pažeidžia įstatymą, antra – jie pažeidžia vaiko interesus. Labai dažnai vėliau tokie ,,prasmukę“ tėvai atveda vaikus konsultuoti dėl mokymosi sunkumų ir elgesio problemų.

  1. Ar įmanoma vaiką kaip nors paruošti įvertinimui?

Vaiko ruošti vertinimui tikrai nereikia. Tai gali sukelti vaikui papildomą įtampą ir jis gali pasirodyti blogiau, negu gali. Ypač gaila vaikų, kuriems tėvai parodo savo nepasitenkinimą, kad ,,jis negerai pasirodė“.

  1. Kaip tėvai gali ugdyti savo vaiką?

Tėvai yra pirmieji vaikų mokytojai, galintys ir turintys pradėti rengti jį mokyklai jau ankstyvame amžiuje. Vaiko pasirengimui mokyklai ir mokymosi sėkmei labai svarbus patyrimas namie. Rekomendacijos tėvams: